DI aktas ir BDAR: ką verslui reikia padaryti, jei klientus aptarnauja dirbtinis intelektas

Nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. ES Dirbtinio intelekto akte įtvirtintos skaidrumo pareigos taikomos ne tik tiems, kas AI kuria, bet ir tiems, kas jį naudoja. Klinikai, salonui ar servisui, įsidiegusiam pokalbių robotą arba telefono asistentą, tai reiškia kelis labai konkrečius, bet nesudėtingus dalykus.

Iškart pasakykime, ko šiame tekste nebus. Nebus teisinės konsultacijos — mes esame technologijų įmonė, ne advokatų kontora, ir dėl savo konkretaus atvejo turėtumėte pasitikrinti su teisininku arba duomenų apsaugos specialistu. Bus paprastas paaiškinimas, kas pasikeitė, ir sąrašas to, ką realiai reikia padaryti, jei automatizuojate dalį klientų aptarnavimo.

Kas iš tikrųjų pasikeitė

Svarbiausia naujovė mažam ir vidutiniam verslui yra DI akto 50 straipsnio skaidrumo pareiga: žmogus turi būti aiškiai informuojamas, kai bendrauja su dirbtinio intelekto sistema, jeigu tai nėra akivaizdu. Tas pats straipsnis reikalauja pažymėti ir dirbtinio intelekto sugeneruotą arba reikšmingai pakeistą vaizdo bei garso turinį.

Antras dalykas, kurį lengva praleisti: aktas taikomas ne tik DI sistemų tiekėjams, bet ir organizacijoms, kurios tokias sistemas naudoja savo veikloje — klientų aptarnavimui, personalo atrankai, rinkodarai ar vidaus procesų automatizavimui. Tai reiškia, kad „mes tik naudojam įrankį" nėra atsakymas.

Dalis aukštos rizikos DI sistemoms taikomų reikalavimų 2026 m. politiniu sprendimu atidėta — planuojama, kad didžioji jų dalis bus taikoma nuo 2027 m. gruodžio 2 d. (galutines datas verta pasitikrinti oficialiame ES teisės akte). Skaidrumo pareigoms tai neturi įtakos: jos galioja jau dabar.

Ką tai reiškia telefono pokalbyje

Telefonas yra būtent tas atvejis, kur „akivaizdu ar ne" nustatyti lengviausia: skambinantis žmogus nemato ekrano ir neturi jokios užuominos. Todėl pareiga informuoti praktiškai virsta vienu sakiniu pokalbio pradžioje.

Blogas variantas — vardas be konteksto („Laba diena, čia Aistė"). Geras variantas yra toks, kuris pasako tris dalykus vienu sakiniu: kieno vardu skambinama, kad tai automatinis asistentas, ir ką žmogus gali padaryti toliau.

Pavyzdys: „Laba diena, čia [įmonės pavadinimas] automatinė asistentė. Galiu atsakyti į klausimus apie darbo laiką ir kainas arba užrašyti jūsų kontaktą, kad kolegos perskambintų."

Dažnas nuogąstavimas: ar tai neatbaidys žmonių? Praktikoje būna atvirkščiai — didžioji dalis nemalonių patirčių su robotais kyla ne dėl to, kad jie robotai, o dėl to, kad žmogus tai supranta per vėlai ir jaučiasi apgautas. Aiškus prisistatymas iš pareigos padaro pranašumą.

BDAR yra atskiras klausimas — ir dažnai svarbesnis

DI aktas kalba apie informavimą, kad bendraujama su mašina. Asmens duomenų tvarkymą reguliuoja BDAR, ir jis galioja nepriklausomai nuo to, ar naudojate AI, ar ne. Jei asistentas užsirašo vardą ir telefono numerį, jūs tvarkote asmens duomenis, o jeigu saugomas ir pokalbio įrašas ar transkripcija — tuo labiau.

Klausimai, į kuriuos verta turėti atsakymą surašytą, ne tik galvoje:

Paskutinė eilutė verta atskiro dėmesio. Jei esate odontologijos ar kita sveikatos priežiūros įstaiga, pacientas telefonu beveik neišvengiamai pasakys ką nors apie savo sveikatą. Tai jautrūs duomenys, ir sprendimas, ką su tokiu pokalbiu daryti, priimamas ne pagal „kaip patogiau", o pagal jūsų įstaigos duomenų apsaugos tvarką.

Trumpas sąrašas, ką padaryti per savaitę

• Surašykite, kur įmonėje naudojamas AI. Ne tik telefono asistentas — ir pokalbių langas svetainėje, ir įrankiai, kuriais generuojate tekstus ar vaizdus rinkodarai. Sąrašas viename lape jau yra didelė dalis darbo.
• Patikrinkite pirmą sakinį. Paskambinkite į savo pačių numerį ir pasiklausykite, ar iš pirmos frazės aišku, kad kalbate su automatiniu asistentu.
• Nuspręskite dėl įrašų. Jei garso įrašas jums nereikalingas — išjunkite jį ir saugokite tik santrauką. Mažiau duomenų reiškia mažiau pareigų.
• Nustatykite saugojimo terminą. Konkretus skaičius dienų arba mėnesių, o ne „kol nereikės".
• Papildykite privatumo politiką. Vienas skyrius apie tai, kad skambučius gali aptarnauti automatinis asistentas, kokie duomenys renkami ir kiek laikomi.
• Pasitikslinkite sutartį su tiekėju. Duomenų tvarkymo sąlygos ir serverių vieta — du klausimai, kuriuos galima užduoti vienu laišku.

Nė vienas iš šių punktų nereikalauja projekto ar biudžeto. Reikalauja vieno vakaro ir sprendimo, kurį geriau priimti dabar, nei tada, kai klausimą uždavė klientas arba priežiūros institucija.

Kur čia mes

TavoAsistentas.lt kuria lietuviškai kalbančią AI registratorę Aistę, kuri atsiliepia į neatsakytus arba užimtus skambučius. Prie šios temos mūsų pozicija paprasta: asistentė prisistato kaip automatinė pačioje pokalbio pradžioje. Tai ne rinkodaros sprendimas ir ne geros valios gestas — tai reikalavimas, kurį laikome teisingu ir be reikalavimo.

Sąžiningai apie ribas. Duomenų apsaugos tvarkos už jus nesutvarkysime — privatumo politika, saugojimo terminai ir vidiniai susitarimai lieka jūsų pusėje, o dėl teisinio vertinimo reikia teisininko. Ką galime padaryti: aptarti, kokie duomenys iš pokalbio jums iš tikrųjų reikalingi, ir sukonfigūruoti taip, kad nereikalingi nebūtų renkami iš viso.

Trumpai

Nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. galiojanti DI akto skaidrumo pareiga reiškia, kad klientui turi būti aišku, jog jis kalba su dirbtiniu intelektu — ir ji taikoma ne tik technologijų įmonėms, bet ir kiekvienam verslui, kuris AI naudoja. Telefonu tai išsprendžiama vienu sakiniu pokalbio pradžioje. Atskirai, ir dažnai svarbiau, galioja BDAR: reikia žinoti, kokius duomenis renkate, ar saugote įrašus, kiek laiko ir pagal kokią sutartį su tiekėju. Tai ne kliūtis automatizuoti klientų aptarnavimą, o kelios valandos darbo prieš pradedant.

Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacija, ne teisinė konsultacija. Dėl savo įmonės situacijos pasitarkite su teisininku arba duomenų apsaugos specialistu.